Latvių ir lietuvių kultūroje gana didelis vaidmuo yra tautosakai, liaudies dainoms ir taip pat liaudies vaikų dainoms. Vaikų dainos neapsiribauja tik su lopšinėmis ir prižiūrėjimo dainomis, jos palydi vaiką nuo lopšinio kol jis jau yra gana suaugęs ir dalyvauja kai kuriuose namų ir kaimo darbuose ir šeimos gyvenime. Šitokiose platesnėse ribose ir dainų turinys nebelieka visada vaikiškai naivus, bet pamažu priaugia iki suaugusiejų žmonių būklės. Dalis vaikų dainų yra perimta iš kitų dainų tipų .
“Mokyklų seniau nebuvo, jų vietą savo pavidole puikiai išpildė liaudies dainos. Tai buvo žymi ir plačiai nauduojama priemonė vaikų auginime, mokyme ir švietime.“1 Liaudies daina sužadino, varė ir vystė vaiko protą, sujaudindama jo smalšumą apie kai kurią daiktą, ką vaikas mato, ir paduodama tam pamėgstamame pasakėlių pavidale savo paaiškinimą . Apdainuojamuojų daiktų nebuvo mažai, nes vaikas noriai apie viską domėjosi, ką pamato. Be to vaikui buvo platesnė laisvė, platesnis aptvaras, negu tik kambarys. Ilgai vaikas nebeliko laisvas nuo rimtesnio darbo. Mergaitėm greitai reikėjo padėti visuose lengvesniuose moterų namų darbuose. Berniukams priešingai nuo septintiejų, aštuntiejų metų reikėjo piemenauti kiaules. Piemenavime jie patys mokydavosi sekti įvairių gyvūnų gamtą ir gyvenimą, į ką juos ligšiolinės vaikų pasakėlių ir kitos liaudies dainos apie gyvūnus dar ypatingai kišia. Šitokių paaugusių vaikų dainų susikaupės daug; bet tos nebuvo naiviosios vaikų dainos, tos buvo vyresniui amžiui tinkamos alegoriškos ir satiriškos dainos. Ši kita pakopa nuo pasakėlių dainų įspaudžia ir vaikų dainose. Vaikas iš pradžios patikliai laikosi prie išorinio, naiviojo vaizdavimo, bet lailui bėgant jis supranta paslaptinę prasmę. Gyvūnų vaidmenimis vaikui buvo išsiaiškinti šeimos ir socialiniai reiškiniai.
Darbo tikslas yra ištyrinėti naminius gyvūnus latvių ir lietuvių liaudies vaikų dainose, ištyrinėti, kokiame kontekste jie randami ir kas yra viešus ir kas yra skitrtingas latvių ir lietuvių vaikų dainose apie gyvūnus. Yra ir daug vaikų dainų apie paukščius, bet mano tyrinamasis objektas šiame darbe yra atskiri naminiai gyvūnai. Darbui aš nauduoju du latvių dainų rinkinius, kuriouse yra vaikų dainų (“Latviešu tautasdziesmas”, 6. sējums - Rīga, 1993 – toliau pažymėta Ltdz; “Latvju Dainas”, 1. sējums – Jelgava, 1894 – toliau pažymėta LD) ir vieną lietuvių rinkinį (“Lietuvių liaudies dainynas” T. 1, Vaikų dainos – Vilnius, 1980 – toliau pažymėta LDD). …
